2009 metai

29.11.2009 22:00 Sukurta prieš: 15 yrs

Kovo – balandžio mėnesiais į bendruomenę rinkosi vyresnio amžiaus moterys gydomajai mankštai. Mankštai vadovavo kinezistė Sonata Dirmeitienė.


Tempimo pratimai ant čiužinių.


Mankšta su lazdomis.

Merginų grupei sportinių šokių užsiėmimams vadovavo Erika Gideikė.


Merginų pabendravimas po įtemtų treniruočių (Pirma iš dešinės vadovė Erika).

Balandžio 18 d. buvo organizuojama pavasarinė talka. Jos metu vidiniame kiemelyje nudažyti naujai įdėti vartai, atsodintos neprigijusios eglaitės, supjautos ir sukrautos į stirtas bendruomenės malkos.


Talka.

Gegužės mėn. 8 d. visuotinis susirinkimas. Po susirinkimo vyko minėjimas skirtas antrojo pasaulinio karo ir pokario aukų atminimo pagerbimui. Nuo Sovietų okupacijos nukentėjusių baubliškių atminimui parke padėtas pamatinis akmuo paminklui „1940-1990 metų Sovietų okupacijos aukų atminimui“.

Prisimenant okupacijos žiaurumus, bendruomenės namuose buvo rodomas filmas „Sovietų pasaka“. Po filmo bendruomenės nariai nunešė gėlių ir uždegė žvakeles ant paminklo pamatinio akmens.


Gegužės 5 dieną bendruomenės nariai Arvydas Urbonas ir Kazys Rimkus pargabeno miške gulėjusį akmenį kurio skersmuo 1,9 m.x1,7 m. Ant jo 2010 metais išaugs paminklas iš mažesnių akmenų, kuriuos iš Baublių kaimo laukų surinks patys gyventojai.


Žuvusiųjų artimieji uždegė žvakeles ir padėjo pirmuosius akmenis.

Gegužės 21 dieną „Baublių pilkapynas“ paženklintas informacine lentele ir kryžiumi.


Baublių pilkapynas įrengtas gražioje Minijos upės kairiojo kranto slėnio kalvelėje. Jame žmonės buvo laidojami I tūkstantmetyje pr. Kristų.

Išaušo gražus saulėtas birželio 6 dienos rytas. Naktį pliaupęs lietus jaudino organizatorius, nes į kaimo beržynėlį buvo pakviesti svečiai ne tik iš Baublių kaimo bendruomenės, bet ir tolimesnių Lietuvos vietų. Iš vakaro pasirūpinome aikštelės paruošimu ir stalais. Gražioje laukymėje, apsuptoje jaunų berželių, buvo nušienauta žolė. Kazys Rimkus parūpino stalus šventės dalyviams „gal praalkę po darbų norės atsigerti kaimiškos giros ar pasistiprinti savo atsineštais lauknešėliais“. Stasė Macienė, save praminusi „Žaldokiene“, visoms šventėms parūpina kaimiškos giros, Miliutė Lukauskienė į „uždaubį“ atskubėjo nešina dideliu sūriu.

Kai tik saulė ir vėjas nudžiovino žolę, sugūžėjo šventės dalyviai iš Kūlupėnų, Vėžaičių, Jokūbavo, Endriejavo, Kauno bei Klaipėdos. Šventės metu vyko šluotų, vantų rišimo pamokos. Endriejavo moterys vaidino nuotaikingą spektakliuką „Pas daktarę“.


Puokštės iš Dievo sodo žiedelių (riša Onutė, Valdas, Gražina, Staselė, Irena, Danutė).


Mankšta (veda Arūnas Jonuškis).


Paskaita (skaito Danutė Kunčienė).

Birželio 24 d. – Joninių diena. Grupelė bendruomenės narių išvyko dviračiais prie Kačaičių piliakalnio. Bendruomenės pirmininkė papasakojo piliakalnio istoriją, K.Rimkus pritvirtino lentelę su užrašu „Kačaičių piliakalnis“. Piliakalnyje suplevėsavo Žemaitijos vėliava skelbianti šventės atidarymą. Iki sutemų degė laužai, skambėjo dainos.

Trys komandos pasivadinusios „Kačaičiukais“, „Rasa“, „Gamtos vaikai“ dalyvavo varžybose. Jie turėjo nupinti vainikus, sukurti eilėraštį pagal pateiktus žodžius, išmėginti rankos taiklumą, papasakoti apie vaistažoles.

Komandų dalyvių eilės:

 

„Kačaičių piliakalny,
Joninių dieną
Laužas liepsnojo,
Baubliškiai ūliojo.
Vakaras artÄ—ja
Bliūdai tuštėja,
Artūras komandoj
Mes vainiką ant štangos. „

„Laužas degė Joninių dieną.
Bliūdas pilnas braškių prie Kačaičių pilies.
Valgėm braškes visi užsigėrėm alaus,
O Staselė tvirta kurstė laužą viena.“

„Joninių diena šventa, Baublių bendruomenė kieta,
Pakinkę dviračius ir bliūdus,
Pasuko Kačaičių piliakalnio apgult.
Valdas kūrė laužus, Evaldas galando peilius,
Benas ėjo akmenų – te pagonims bus baisu.“


VÄ—liavos pakÄ—limas.


MiliutÄ—s emocijos po taiklaus metimo.


Kelionė dviračiais prie piliakalnio.


Onutė pasakoja apie vaistažolių svarbą.

Liepos 5 dieną Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse 21 val. Vinco Kudirkos "Tautiška giesmė" buvo giedama ir Baublių kaimo bendruomenėje. Idėja apjungti viso pasaulio tautiečius Lietuvos himnu gimė „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojams, kurie liepos 5 dienos vakare grįžo į Klaipėdą. Palaikydami šią gražią akciją mūsų kaimo gyventojai rinkosi į bendruomenės kiemelį dvelkiantį senovės žvejo sodybos dvasia.


Gyventojams savo spektaklį suvaidino Endriejavo mėgėjų kolektyvas.


SkambÄ—jo Germano Narmonto atliekamas M.K. Oginskio polonezas, L. van Bethoveno, F.Å openo kuriniai.


Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio progai skverelyje Žalgirio seniūnijos seniūnas Povilas Šližius ir gausus bendruomenės būrys pasodino “Tūkstantmečio Ąžuoliuką”.

Tūkstantmečio proga atgijo ir Baublių estradinis ansamblis. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų kultūros namuose grojęs, bet savo veiklą nutraukęs ansamblis vėl linksmino kaimo gyventojus.


Iš kairės Kęstutis Lukauskas, Linas Kupšys, Liudas Paukštys.

Liepos 18 dieną ekskursija į Latviją. Rundalės rūmai plačiai pasaulyje žinomi ir kitu pavadinimu – Baltijos Versalis. Tai vienas žymiausių baroko ir rokoko stiliaus statinių šalyje, tai buvusi Kuršo hercogo E. J. Birono vasaros rezidencija. Rūmai buvo statomi pagal italų architekto B.F. Rastrelio projektą.

Pasigrožėję parko didybe ir puošnumu nuvykome į Tervetę. Atsidūrėme visiškoje priešingybėje - miške įrengtame parke.

Grįždami iš kaimyninės Latvijos aplankėme lietuvių sakralinę vietą - Kryžių Kalną, apžiūrėjome vienuolyną.

Rugpjūčio 15 d. Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo šventė.

Žolinių diena buvo švenčiama jau pagonybės laikais. Tai Mergelės Marijos į dangų paėmimo šventė, žolynų, gėlynų, naujo derliaus pagerbimo šventė.

Kaip Žolinė, taip ir Lietuvos vardas buvo minimas visą tūkstantmetį. Gausus bendruomenės narių ir svečių būrys rinkosi į bendruomenės kiemelį.

Renginio vedančioji Inga Raišuotytė gražiais žodžiais pasveikino Lietuvą ir čia susirinkusius žmones. Pasigirdo lietuvių liaudies dainos, kurias uždainavo Raguviškių kaimo kapela „Žalgiriečiai“.

Vėliau šventės dalyviai persikėlė į aikštę, kur buvo atidengta Gedimino Staškausko skulptūra „Knygnešys“.

Skulptūros atidengimo proga Kretingos rajono meras Juozas Mažeika pasidžiaugė bendruomenės gražia idėja ir paragino žmones būti pakantesniems vienas kitam šiais sunkiais Lietuvai metais.

Vėliau kiemelyje skambėjo Pauliaus Stalionio smagus koncertas, pakvietęs šventės dalyvius smagiai pasišokti.


Iš kairės: bendruomenės pirmininkė Gražina Rimkuvienė, tarybos narė Ligita Narmontienė, Paulius Stalionis, Rūta Balčaitytė, Inga Raišuotytė.

Tą patį vakarą Baublių bendruomenės centro patalpose buvo atidaryta biliardo salė.


Biliardinės atidarymas. Iš kairės: Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, seniūnas Povilas Šližius.

Nuotaikingas vakaras dar ilgai nesibaigė. Toliau susirinkusius linksmino Baublių kaimo estradinis ansamblis „Kompanija-X“.

Nuo ankstyvo ryto būrelis baubliškių su moliūgo kompozicija ir dekupažo darbeliais išskubėjo į rudens šventę Kretingoje. Jų paruošta kompozicija vadinosi „Moliūgas metraštininkas“.


Iš kairės: Ona Navajauskienė ir Gražina Rimkuvienė moliūgų parodoje.


Ligita Narmontienė ir Rūta Balčaitytė, Žalgirio seniūnijos įrengtame kiemelyje, kretingiškiams pristatė savo dekupažo darbus.


Visus sudomino Kretingos rajono ūkininkų technikos paroda.


Komentarai

Komentarų nėra

Komentuoti

* - privalomi laukeliai

*

*

Kaimo naujienos:

Iš močiutės kraičio skrynios ir senelio palėpės (0)

Įgyvendintas Kretingos rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų finansuojamas projektas...

Plačiau...

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos parama (0)

Projektas "Iš močiutės kulinarinių užrašų" (0)

         Ä®gyvendintas Kretingos rajono savivaldybÄ—s 2018...

Plačiau...